Infliacija – terminas, kurį žiniasklaidoje pastaruosius mėnesius girdime itin dažnai. Dabartinis infliacijos lygis Europoje yra rekordinis – net 8,6%. Lietuvoje šis lygis dar aukštesnis, infliacija šią liepą pasiekė 21%. Vis dėlto šis fenomenas nereiškia tik kylančių kainų. Infliacija neretai yra būsimos recesijos pranašas, tačiau taip pat ji dažnai lemia didėjantį nedarbo lygį, krentančią santaupų vertę ir sunkesnes pragyvenimo sąlygas. Itin svarbu tai, kad infliacija paveikia ir šiuo metu itin vertinamas profesijas – transporto sektoriaus darbuotojus. Kadangi recesijos metu viena iš pirmųjų nukenčiančių industrijų yra transporto, darbas tolimųjų reisų vairuotojams taip pat yra apsunkinamas dabartinės ekonominės situacijos. 

Infliacija – ne tik kainų augimas

Paprastai tariant, infliacija yra bendro kainų lygio kilimas. Dėl šio fenomeno mažėja kiekvieno asmens perkamoji galia – už tą pačią sumą pinigų jis gali įsigyti mažiau konkrečių prekių. Liepos mėnesį infliacijos lygis Lietuvoje siekė apie 21%, pagrinde šį pokytį lėmė augančios maisto ir gėrimų bei vandens, elektros, dujų ir būsto kainos.^1,2   Todėl kiekvienam žmogui tampa svarbu taupyti, mažinti savo suvartojimą. Verta pagalvoti ir apie tai, jog infliacijos metu dažnai keliamos palūkanų normos, tad investuoti tampa sunkiau, o ilgainiui santaupų vertė pradeda mažėti.³  Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog infliacija paveikia absoliučiai visus, net ir tuos, kurių darbo pozicijos rinkoje yra itin geidžiamos. Su kylančiomis kainomis susiduria ir kompanijos – kylant jų kaštams tampa itin sunku išlaikyti pelningą verslą. Kuro kainoms padidėjus 40% per metus, šis iššūkis transporto sektoriaus firmoms tampa dar sudėtingesniu, tad bankrotų rizika didėja.^4,5  

Atlyginimų kėlimas – ne problemos sprendimas

Siekdami kovoti su infliacija, centriniai bankai dažniausiai didina palūkanų normas tam, kad paklausa pinigams sumažėtų. Tokio žingsnio ėmėsi ir Europos Centrinis Bankas, pirmą kartą per 11 metų pakėlęs palūkanų normas 0,5%. Vis dėlto tokios priemonės nereiškia, kad infliacija būtinai bus sumažinta – toks palūkanų didinimas yra itin mažas, o be to tam, kad ši reforma suveiktų, reikia daug laiko.6 Be to, palūkanų kėlimas mažina investicijų lygį ir taip trukdo ekonomikos augimui. Daugelis mano, jog efektyviausias sprendimas yra atlyginimų kėlimas, tačiau ne viskas taip paprasta. Su infliacija dėl išaugusių kaštų kovoja ir pačios kompanijos. Visos firmos nori kelti atlyginimus, tačiau tai padaryti nėra lengva, kai infliacijos metu gamybos ir paslaugų išlaidos yra ženkliai didesnės, kadangi kylantys atlyginimai taip pat didintų kaštus. Tokiu atveju kai kurios kompanijos bando didinti savo paslaugų kainas, tačiau taip rizikuojama prarasti klientus. Todėl infliacija sukelia naują riziką – recesiją.

Svarbu tai, kad pandemijos metu daugelis kompanijų neproporcingai kėlė darbuotojų atlyginimus. Vienos kompanijos taip siekė prisitraukti daugiau darbuotojų, kitos naudojosi geresnėmis ekonominėmis sąlygomis.^7,8 Tačiau dabar, kai šalys patiria infliaciją ir artėjančią recesiją, šie atlyginimai ne tik valstybėse apsunkina susidariusią situaciją, bet taip pat prisideda prie didelių kaštų, tad kompanijoms šiuos atlyginimus kelti ir toliau yra itin sunku.

Nuo infliacijos iki recesijos

Infliacija neretai pranašauja recesiją, o jos metu pirmiausia nukenčia transporto sektorius. Kaip ir minėta anksčiau, transporto kompanijos kovoja su itin dideliais infliacijos sukeltais kaštais, o šią problemą dar labiau skatina milžiniškos kuro kainos. Kai kurios kompanijos kovodamos su dideliais kaštais didina savo paslaugų kainas ar mažina darbo pajėgumus, tačiau tokiu būdu neretai prarandami klientai. Tokiais atvejais tam, kad būtų sumažinti kaštai, pradedama atleisti vairuotojus. Prie problemos prisideda ir augančios elektros bei dujų kainos. Jos itin trukdo sklandžiai gamyklų veiklai, o sutrikdžius produktų gamybos tinklą prasideda grandininė reakcija – stabdoma pramoninė veikla, vežėjų kompanijos nebeturi ką transportuoti, ima prarasti klientus, kai kurioms firmoms tenka užsidaryti, o taip pat sutrinka kitų sektorių veikla. Tokio pobūdžio problemos lemia bankrotus, tad darbuotojai praranda savo darbo vietas. Pavyzdžiui, pandemijos sukeltu recesijos metu per vienuoliką 2020m. mėnesių bankrutavo 72 įmonės, veikiančios transporto sektoriuje.⁹ Šįmet prognozuojama, jog didės bankrotų skaičius tarp vežėjų, kurių veikla yra koncentruota į Rytus.¹⁰ Todėl darbas vairuotojams nėra visiškai užtikrintas – recesijos artėjimas didina ir didesnio nedarbo lygio bei atleidimų skaičiaus rizikas. Tad norint pasiruošti recesijai, laikas saugoti savo darbo vietą, nes surasti naują darbą krizės metu nebus lengva.

Šaltiniai:
1)https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1747769/liepa-20-8-proc-siekianti-isankstine-metine-infliacija
2)https://www.euronews.com/next/2022/07/29/record-inflation-which-country-in-europe-has-been-worst-hit-and-how-do-they-compare
3)https://www.thebalance.com/inflation-impact-on-economy-3306102
4)https://www.business-standard.com/article/international/eu-states-using-strategies-to-confront-price-hike-at-gasoline-pump-report-122062200119_1.html
5)https://www.bbc.com/news/business-62090621
6)https://www.lrt.lt/en/news-in-english/19/1744570/how-will-ecb-rate-hike-affect-lithuanian-debtors-and-economy
7)https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/siemet-is-pandemijos-daugiausiai-islos-darbuotojai-kas-labiausiai-pajus-atlyginimu-augima.d?id=87684471
8)https://blog.swedbank.lt/pranesimai-spaudai-visuomene/kodel-pandemijos-metu-sparciai-augo-atlyginimai
9)https://lt.creditinfo.com/2020/12/28/verslo-zinios-7-transporto-sektoriaus-imoniu-2021-m-gali-perzengti-bankroto-slenksti/
10)https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/vezejai-ispeja-uzsidarius-rytu-rinkoms-daliai-smulkiu-mazu-ir-vidutiniu-transporto-imoniu-gresia-bankrotai-667-1660534

Raktažodžiai: darbas vairuotojams, darbas tolimųjų reisų vairuotojams, infliacija, recesija, infliacijos poveikis transporto sektoriui, transporto sektoriaus darbuotojai